P. Parolinas: nėra neišvengiamų karų; taika visada įmanoma
Kokių žingsnių siekiant užbaigti karą Ukrainoje reikia dabar, po beveik nieko nedavusio Stambulo susitikimo? Pasak kardinolo, Stambulo susitikimo nesėkmė nereiškia, kad atsisakoma pastangų siekti karo pabaigos. „Šventasis Sostas, ištikimas savo taikos misijai, dar kartą primygtinai ragina nepasiduoti smurto logikai ir klaidingam realizmui, kuris karą pateikia kaip kažką neišvengiamo, – sakė kardinolas. – Karas niekada nėra neišvengiamas, kaip ir taika nėra neįmanoma. Ginklai gali ir turi nutilti, kad užleistų vietą taikos vilčiai. To reikalauja Evangelija ir to šaukiasi kenčiančios tautos.“ Nors Stambulo susitikimas gali atrodyti nesėkmingas, kardinolas tikisi, kad jis nebus paskutinis žingsnis siekiant taikos.
Popiežius Leonas XIV per pirmąsias pontifikato savaites ne kartą kalbėjo apie taikos kūrimą, o konkrečiai apie Ukrainą jis pareiškė, kad taika turi būti „teisinga ir tvari“. Kaip tai pasiekti? Kardinolas sakė, jog teisingos ir tvarios taikos siekimas visų pirma reiškia, kad negali būti tikros taikos, jei bus siekiama ją vienašališkai primesti arba jis bus abipusės baimės rezultatas. „Tikroji taika gimsta iš vidaus, ji yra gilaus, pagarbaus ir rimto dialogo tarp šalių vaisius. Tikros taikos negali būti, jei viena valstybė neigia kitos teisę egzistuoti. Taika yra teisinga, kai ja pripažįstamas ir saugomas visų orumas, nieko nežeminant ir nepaliekant atvirų žaizdų. Taika tarp valstybių yra ilgalaikė tik tada, kai ji remiasi tvirtais tarptautinės teisės, teisingumo ir laisvės principais, o ne trapia pusiausvyra, kurią užtikrina ginklai“, – sakė kardinolas ir pakartojo, jog Bažnyčia ir Šventasis Sostas ir toliau ragina valstybių vadovus ir visą tarptautinę bendruomenę neuždaryti durų dialogui, nes tik per dialogą galima pasiekti tikrą, teisingą ir ilgalaikę taiką. Kardinolas pridūrė, kad labai vertingas ir svarbus yra indėlis tų, kurie tyliai meldžiasi už taiką.
Italų dienraščio paskelbtame interviu popiežiaus valstybės sekretorius taip pat pakartojo Šventojo Sosto poziciją dėl ginklavimosi. Pastaraisiais metais išaugusios karinės išlaidos rodo didelį nesaugumo jausmą. „Nors rūpintis savo suverenumu ir saugumu yra kiekvienos valstybės pareiga, reikia kelti klausimą, kiek karinių pajėgumų stiprinimas prisideda prie pasitikėjimo tarp tautų stiprinimo ir ilgalaikės taikos kūrimo. Taip pat reikia pabrėžti, kad teisė į savigyną nėra absoliuti, – sakė kardinolas. – Ją turi lydėti įsipareigojimas mažinti ir, jei įmanoma, šalinti konflikto priežastis.“ Pasak Vatikano pozicijos, pernelyg didelis ginklų kaupimas, nors ir suteikia strateginį pranašumą, skatina dar didesnį ginklavimąsi, kursto baimę ir destabilizaciją. Todėl būtina skubiai atkurti taikią tarptautinių santykių pusiausvyrą ir sugrįžti prie koordinuoto nusiginklavimo.
Gazoje ir toliau žūsta civiliai gyventojai. Kokia yra Šventojo Sosto pozicija Izraelio vyriausybės veiksmų atžvilgiu, buvo klausiama kardinolo. „Kaip ir kituose konfliktuose, Šventasis Sostas nepritaria karo strategijai kaip problemų sprendimo būdui ir, kaip ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, ragina skubiai nutraukti humanitarinę blokadą“, – atsakė popiežiaus valstybės sekretorius. Tai, kas šiuo metu dedasi Gazoje, kur civiliai gyventojai patiria didžiulę humanitarinę katastrofą, yra netoleruotina. Kardinolas atkreipė dėmesį, kad iki šiol per dvejas paliaubas pavyko išlaisvinti daugiau kaip 140 „Hamas“ pagrobtų izraeliečių įkaitų. Tai rodo, kad derybos, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis, yra įmanomos. Šventasis Sostas ragina kalbėtis ir stengtis, kad derybos vestų prie platesnio politinio proceso, kuriuo būtų siekiama išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą ir stabilizuoti politinį gyvenimą visuose Artimuosiuose Rytuose.
Per pokalbį buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad popiežiaus Leono XIV tarnystės pradžios iškilmėje dalyvavo Izraelio prezidentas. Ar tai galima vertinti, kaip naujo Vatikano diplomatinių santykių su Izraeliu etapo ženklą? „Šventasis Sostas niekada niekam neuždarė durų, – sakė kardinolas. – Popiežius Pranciškus pastaruoju metu buvo vienas tų pasaulio lyderių, kurie nuosekliai smerkė antisemitizmą. Jis ne kartą yra sakęs, kad krikščionis negali būti antisemitas.“ Kardinolas Parolinas neabejoja, kad ir popiežius Leonas XIV puoselės krikščionių ir žydų santykius. Katalikai niekada dėl jų neabejojo. O kalbant apie Izraelio prezidento vizitą, Šventasis Sostas šį faktą sutiko palankiai, nes norima plėtoti santykius, tikintis, kad jie prisidės prie teisingos ir ilgalaikės taikos kūrimo proceso. Pasak kardinolo, daugelio pasaulio valstybių lyderių dalyvavimas Pranciškaus laidotuvėse ir Leono XIV tarnystės pradžios Mišiose reiškia Šventojo Sosto įsipareigojimo siekti taikos pripažinimą. Šį įsipareigojimą jau pirmaisiais žodžiais po išrinkimo patvirtino popiežius Leonas XIV. (jm / La Stampa / Vatican News)
